Emigracija daro pigia darbo jėga paremtus Lietuvos verslus negyvybingais. Turėtume pasiremti tuo, kad Lietuva yra tokia maža. Panaudokime visą intelektualinį potencialą, kurį turime. Sudarykime komisiją, kuri parinktų pagrindinę Lietuvos mokslo ir ekonomikos vystymo kryptį. Ketvirtadalis tokios komisijos galėtų būti verslininkai, ketvirtadalis - politikai, dar vienas ketvirtadalis - mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, likęs ketvirtadalis - Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje. Kartu komisija galėtų uždaryti studijų programas, kurios pakibo ore ir nepadeda vystyti pasirinktą pagrindinę Lietuvos ekonomikos kryptį.

Sukoncentravus finansinius bei intelektualinius valstybės resursus, reikia užtikrinti, kad visi įstojusieji bei išlaikantys egzaminus studijuotų nemokamai, su valstybės stipendija, be skolų grėsmės. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, galintis dirbti Lietuvai, turi žinoti, kad mes jį remiame. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad bent dalis gavusių gerą išsilavinimą norės dirbti Lietuvoje.

_Jaunimo sodas
R.Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 30 d. 00:02

© DELFI

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.